Paris !

Aš, ko gero, dar prieš gimstant norėjau nuvažiuot į Paryžių. Paskutiniais metais mano noras išvis išaugo į didžiulį desperatišką troškimą.. ir pagaliau aš ten nuvažiuosiu, jau šį pavasarį ! Kai gavau patvirtinimą, kad galiu važiuoti, šokinėjau kambaryje stipriai sugniaužusi kumščius, rimtai.

Vis galvoju apie drabužius, kuriuos vešiuosi, vis nusiperku ką nors naujo. Dabar, į Paryžių vietą lagamine jau išsikovojo mėtinis megztinis, pora mano pačios siūtų suknelių, mokasinai vis dar kovoja su balerinom ( bet ko gero, viskas baigsis tuo kad vešiuosi abu ), keli basic marškinėliai bei cardigan'ai, be jų tikrai neišsiverščiau... Bet, ko gero, pradėjus iš tikrųjų dėliotis daiktus, viskas žymiai pasikeis.

Dar galvoju ir apie dalykus, kuriuos nuveiksiu ten nuvažiavus. Na taip, laisvo laiko turėsiu nedaug ( vis sau tai primenu, užrašydama kokios nors parduotuvės, kavinės ar sendaikčių parduotuvėlės adresą ), bet labai labai noriu patirti visko tiek, kiek bus įmanoma.

Dar pagalvoju, kaip jausiuosi nuvykusi į Versalį, Luvrą ar tiesiog vaikščiodama Paryžiaus gatvėmis. Taip pat, labai laukiu, kol galėsiu užkilti į Eifelio viršų, nors su aukščio baime problemų visiškai neturiu, bet manau galva man suksis vien nuo minties, kur aš esu. Beje, neseniai sužinojau, kad gyvensiu Monmartre ir vieną iš vakarų plaukiosiu Senoje. Tai tik dar labiau išjudina ir taip beprotiškai spurdančią mano širdelę !

Jau dabar iš džiaugsmo, laimės ašaros kaupiasi akyse, ir vis dar sunku patikėti, kad po savaitės sedėsiu autobuse ir riedėsiu tos nuostabios svajonės išsipildymo link.

p.s. šitą įrašą 'kurpiau' nuo žiemos, todėl jis gali pasirodyti gana beprotiškas, sentimentualus ir pan., nesmerkit.